Tenerifė: Pasivažinėjimas iki Teidės Nacionalinio parko

Sukurta: Henrikas Baldauskas Kategorija: Kelionės Data:

Atėjo metas pakeisti pasivažinėjimų kryptį ir pasukti į kalnus. Iš savo miestelio Puerto de la Cruz per La Orotava slėnį pasibraižiau maršrutą užvažiuoti iki Teidės nacionalinio parko, o tada šlaitu per La Esperanza grįžti namo.

Popietė buvo karšta ir giedra. Apsirengiau trumpą aprangą ir išvažiavau. Po kelių kilometrų rodos iš niekur ant slėnio užslinko debesys ir atvėso. Gerą atkarpą kelio kilau gana nuobodžiai – dangus pilkas, nesibaigiantys miesteliai ir eismas. 1000 metrų aukštyje pravažiavau paskutinę gyvenvietę – Aguamansa. Už jos prasidėjo pirmosios uolos, miškai. Galima buvo sutikti ir nemažai turistų, nes nuo čia įvairiomis kryptimis eina kalnų pasivaikščiojimo trasos. Vietinių gyventojų taip pat daug - miške įrengtos poilsiavietės su stalais, pavėsinėmis, griliais. Visa infrastruktūra praleisti smagiai laiką. Maždaug šioje atkarpoje kirtau debesų sluoksnį ir vėl mėgavausi skaisčia saule ir vaizdais.

Pakilau maždaug per 3 valandas. Tikėjausi kažkiek greičiau, bet kelio danga ne visur gera, kelkraščiai siauri, o automobilių daug. Tiesa, neturiu nei vieno priekaišto pastariesiems. Visi labai draugiški ir atsargūs – visada praleis, visada neskubės lenkti ar prieš posūkį ar praleisdami automobilį iš priekio. Žodžiu, fantastika.

Maždaug nuo 1800 metrų kalnai padengti sniegu. Prieš kelias savaites buvo gerokai atšalę, o dangus tiesiog maišėsi su žeme. Užtat dabar šis iškritęs sniegas masina vietos gyventojus. Tas automobilių nenutrūkstantis srautas todėl ir buvo toks didelis, nes visi vyksta praleisti sekmadienį ant sniego. Kas iškylauja su užkandžiais, kas lipdo įvarius statinius, o kas čiuožinėja. Kadangi nei rogių, nei kitų čiuožimo reikmenų čia nėra, tai nusileidimams nuo kalno vaikai daugiausia naudoja bodyboard‘us. Suaugę guminius automobilio kilimėlius arba automobilio užuolaidas nuo saulės. Atrodo keistokai, bet su bodyboardu čiuožia visai smagiai :) Dar viena keista tradicija, ant automobilio priekinio lango kairėje pusėje pastatyti besmegenį. Kas antras automobilis su tokiu važinėja.

Viršukalnėje vaizdai egzotiški ir nuostabūs. Vienoje pusėje snieguota Teidė, kitos kalvos, atrodančios kaip sniego dykuma. Kur sniegas patirpęs, matosi raudonos žemės sluoksnis. Tarsi mėnulyje. Ne mažiau įspūdingas vaizdas žemyn į La Orotava slėnį – kabantys debesys, pro kuriuos aš kilau. Iš tikro visas vandenynas skendėjo debesyse, tuo tarpu horizonte virš jų kyšojo Las Palma, La Gomera salų viršūnės.

Pasigrožėjęs vaizdais pasukau link La Esperanza ir dar šiek tiek pavažiavęs, netoli Tenerifės observatorijos, pasiekiau aukščiausią išvykos tašką (2316 m). Viršūnėje tarp sniego kalnų buvo visai nešalta, nes saulė buvo dar gana aukštai, tačiau kuo labiau vakarėjo, tuo jos šiluma blėso. O man dar teko nusileisti apie 20 kilometrų žemyn. Pasivijau automobilių srautą ir kalendamas dantimis sekiau kuo greičiau į apačią. Pats nesuprantu iš kur tas nerūpestingumas ir išsiblaškymas, kad nepasiimti tinkamos aprangos kalnams, bet pasiekęs La Esperanza (~600 m), supratau, kad šią pamoką atsiminsiu gerai. Persikreipęs žandikaulis, rankos ir kojos beveik mėlynos, pirštai nepataikantys į telefono klaviatūra, kad pasižiūrėti tolimesnį kelią. Įsijungiau žemiausią pavarą ir pradėjau kiek galėdamas minti, kad kuo greičiau sušilti. Su saulėlydžiu pasiekiau savo miestelį ir laimei namuose manęs laukė ne tik šiltas dušas bet ir karšta sriuba :)

Techninė informacija:

http://www.movescount.com/moves/move96967119

Žymos:

Tenerifė Kelionės dviračiu