Tenerifė: Kelionė per Teno parką
Toliau tęsiu pažintį su Tenerifės salos įdomesnėmis vietovėmis. Ne tiek jau ir daug jų nelankytų liko, tačiau viena kryptis, kurią būtinai norėjau apvažiuoti, tai Teno parkas. Tai viena iš trijų kalnuotų salos teritorijų, vakarinėje dalyje tarp Santiago del Teide, Buenavista del Norte, El Tanque miestelių. Na o turbūt žymiausia gyvenvietė čia - Masca, įsikūrusi tarp stačių kalnų, kur bijantiems aukščio, turbūt sudėtinga ir išbūti jau nekalbant apie galimybę gyventi. Dviratininko požiūriu, tai reljefiškai įdomus ir vaizdingas maršrutas, kuriame yra ir stačių nuokalnių ir įkalnių.
Puerto de la Cruz palikau apsiniaukusį ir už kelių kilometrų pasiekiau daug giedresnį orą.
Taip atrodo mano ir tų daugelio sutinkamų dviratininkų sportininkų "kasdienis" kelias į salos vakarinę pakrantę. Vienoje pusėje 200 m uola, kitoje pusėje vandenynas.
Nors tokių dviračių takų saloje nėra (daug kur ir nelabai reikia, nes kelkraštis būna apie 2 m, o vairuotojai labai mandagūs) daug, tačiau kur pasitaiko, tai nieko visiška tobulybė :)
Artėjant link Garachico miestelio prasidėjo lengvas nusileidimas. Grožėjausi bananų plantacijomis, kurių viduryje stovėjo ranča. Graži vieta gyventi.
Pasiekęs Buenavista del Norte pradėjau pakilimą link Masca. Gal anksčiau būčiau rašęs apie tai koks buvo sunkus pakilimas, tačiau, jei atvirai, dabar buvo lengva :)
Atokvėpio minutė ir pasižvalgymas po slėnį. Lankausi čia gal ketvirtą kartą, tačiau pirmą kartą pasitaikė giedras oras. Dažniausiai nuotraukoje matomų kalnų viršaus nesimato.
Įveiktas kelias.
Dažniausiai kelyje lenkdavo mane, tačiau šį motorinį vežimaitį šį kartą aš aplenkiau. Beje, gana egzotiškas vaizdas, kad kas nors vežtų nupjautą žolę (nes jos nėra). Dar nebuvau matęs to darant Tenerifėje.
Vienas nuostabiausių dalykų, kai keliaudamas gali pakelėje rasti maisto. Vienas tokių mano nuostabių atradimų yra Nispera vaisiai. Sultingi, šiek tiek rūgštoki, tačiau taip pat saldūs, šiek tiek primena slyvą, šiek tiek citriną, šiek tiek obuolį. Pats tas energijai palaikyti!
Nusiskyniau keletą ir skanaudamas tęsiau kelionę.
Viena iš perėjų, kurioje atsiveria pietinė salos pusė ir kaip mat keičiasi augalija. Horizonte nežymiai matosi La Gomera sala.
Vamos Roberto!!!
Masca liko ten žemai apačioje. Buvau taip susikoncentravęs į šį kilimą, kad visai pamiršau net vieną kitą nuotrauką sustoti padaryti. Taigi šis pakilimas ko gero buvo visos kelionės kulminacija. Per ne pilnus 5 kilometrus reikėjo pasikelti nuo 600 m iki 1144 m. Statu, karšta, iššūkiška. Kelias siauras ir gausus turistų automobilių. Tačiau jie daugiau mane motyvavo judėti į priekį nei trukdė. Dar niekada gyvenime neesu sulaukęs tiek gyvų like'ų - pralenkdami vairuotojai dažnai iškeldavo nykščius į viršų - ir su automobiliu čia nėra lengva. Bet kokiu atveju, pakilimas įveiktas sėkmingai.
Pabaigus pakilimą, maždaug 1144 m aukštyje pervažiavau į kitą masyvo pusę, nuo kurios atsivėrė Santiago del Teide ir dvi viršukalnės - El Teide ir Pico Viejo. Toliau jau išbandytais keliais grįžau sėkmingai namo :)