Kreta: Dviračiu po Graikijos salą

Kuomet į mūsų kraštą jau po truputį sėlino ruduo, atsirado galimybė dar savaitei prisiminti prabėgusias vasaros dienas ir pabūti Kretoje. Važiavome pasisvečiuoti pas bičiulį, su kuriuo jau esame numynę ne vieną šimtą kilometrų. Žinoma, šį kartą taip pat suplanavome dienas taip, kad galėtume išvažiuoti į nedidelius dienos žygius. Apsistojome pietvakarinėje salos dalyje ir per artimiausias dienas ir keliavome šiose apylinkėse.

Tik kelios valandos nenuobodaus skrydžio ir mes jau virš Viduržemio jūros. Tarp begalės spindiničiame vandenyje išryškėjusių salų, išvystame ir sąvają. Lietuvių gerai pažįstamą ir mėgstamą Kretą. Salą, kuri kvepia alyvuogėmis.

Popietė skirta sustoti Lidl parduotuvėje, nusipirkti maisto atsargų, pasiimti išsinuomotą dviratį ir kelionei iš Chanijos į Paleochorą. Kol pasiekiame namus, jau tamsu. Švenčiame atvykimą ir planuojame artimiausių dienų išvykas.

I diena. Paleochora - Kandanos

Pirmai dienai pasirenkame maršrutą, kuriuo nedideliais keliukais priartėjame prie Lefka Ori (White mountains) kalnų, o vėliau nusileidžiame link Kandanos miestelio ir kitu keliu grįžtame namo.

Tik palikus Paleochorą, prasideda kilimas į 860 metrų perėją. Oras nuostabus, kalnuose tvyro ramybė ir tyla, o atokėpio akimirkomis galima pasigrožėti nuostabia salos panorama.

Nei gyventojų, nei kitos faunos čia per daug nematome, tačiau ko netrūksta, tai ožkų. Jų mekenimas ir varpų skambėjimas nuolat girdisi kažkur tolumoje, o kartais ir visai arti.

Po truputį iš akių horizonto dingsta jūra ir už mūsų lieka tiek kelio vingiai, kuriuos ką tik įveikėme.

Per pirmą mynimo valandą pakylame iki 450 m. Dar beveik tiek pat liko į viršų.

O štai ir Lefka Ori (White mountains) kalnai, kuriuose apie 30 viršukalnių, viršijančių 2000 metrų aukštį, bei aukščiausias salos kalnas Pachnes (2453 m). Gražu, įdomu, norėtųsi ten užsukti, bet šį kartą jau sukame link Kandanos.

Aukščiausias dienos taškas (862 m) ir nedidelė koplytėlė šalia kelio. Sakoma, kad kiekvieno prasigyvenusio ortodokso garbės reikalas pastatyti po tokią. Saloje jų tikrai nemažai, tad matyt gyvenimas čia sekasi. Per 2008 krizę, Kreta buvo vienintelis regionas Graikijoje, kurios ekonomika ne tik kad nekrito, bet ir toliau klestėjo. Taip yra ir dabar.

Koplytėlės viduje.

Netrukus nusileidome į Kandanos miestelį ir sustojome pailsėti. Labai patiko tai, kad užsisakius vietinio alaus, prie to paties pateikiama ir užkandžių - šviežių agurkų, pomidorų, alyvuogių, varškės užtepėlių. Nuostabus skonis.

1941 metų gegužę naciai pradėjo invaziją į Kretą. Šis mūšis pasižymėjo itin didieliais puolančiųjų nuostoliais, nes pirmą kartą buvo naudojamos oro desanto pajėgos. Besiginantieji (graikai, britai, australai, zelandiečiai) žinojo apie būsimą ataką ir besileidžiantiems parašiutininkams surengė tikrą mėsmalę. Viskas sekėsi neblogai, tačiau po apmaudžios taktinės klaidos ginant keturis pagrindinius oro uostus, Vokiečių kariuomenė užėmė Maleme oro uostą. Toliau jau buvo tik laiko klausimas per kiek pavyks iš šiaurės užimti visą teritoriją. Pakeliui į Paleochorą, ties Floria kaimeliu bei Kandanos tarpekliu jie susidūrė su vietinių gyventojų pasala ir pasipriešinimu. Gyventojai per porą dienų nušovė 25 nacius, ko pasekoje Vokiečių kariai sudegino visą miestelį, o 180 gyventojų nužudė. Toje vietoje jie pakabino lentą, kurioje buvo skelbiama apie įvykdytą brutalų smurtą prieš Vokietijos kariuomenę. Šių lentų kopijos kabo ir dabar.

Tęsiant važiavimą kelią vis pastoja ožkų būriai. Kairėje pusėje slėnyje matosi Kandanos miestelis, iš kur atvykome.

Grįžtame į Paleochorą. Tai nedidelis miestelis gana atokioje salos vietoje, kurią nuo kitų didesnių miestų skiria kalnų masyvas. Puiku vieta, ieškantiems nuošalesnio poilsio.

Dienos pabaiga ištiesus pailsusias kojas ir besimėgaujant saulėlydžiu. Rytoj nauja diena.

II diena. Paleochora - Elafonissi

Šiandien nusprendžiame važiuoti į Elafonissi pliažą, kuris susidaręs tarp pagrindinės salos iš tuo pačiu pavadinimu šalia esančios Elafonissi salelės. Iš pradžių lygiu keliu judame pakrante, o tuomet įveikiame keturias 500-750 m perėjas ir nusileidę į vakarinę pakrantę, pasiekiame dienos tikslą. Namo grįžtame vakariniu keltu, kuris plukdo turistus į Paleochorą.

Pietinėje salos dalyje yra vienos didžiausių pomidorų plantacijų. Apačioje prie vandens matosi šiltnamiai, kuriuose jie auginami.

Gersi, rūkysi - ateitis tokia...

Elafonissi yra už horizonte matomo kalno. Norint pasiekti tikslą, reikia apvažiuoti šį masyvą. Laukia dar gera atkarpa kelio. Bet kokiu atveju, oras nuostabus, nuotaika puiki, tad mėgaujamės kelione.

Vandens atsargų ir kalorijų pasipildymas.

Leidžiantis link vakarinės pakrantės reikia įveikti štai tokį kelią.

Posūkis po posūkio...

ir atsidūrus prie vandens, atsiveria laukinės gamtos horizontai, kuriuose labai natūraliai įsiterpia keli nepastebimi hipių kemperiai.

Elafonissi. Esant geram orui tarp Kretos salos ir Elafonissi salelės nusidriekia smėlio ruožas, kuris pavirsta į didelį pliažą. Unikalumo vietai suteikia smėlis, kuriame yra rožinės spalvos smilčių. Magiška vieta, bet viena populiariausių tarp salos lankytojų, todėl ieškantys nuošalesnio poilsio šią vietą gali ir aplenkti.

Dar labai smagu čia pasivaikščioti po lagūną, kur vandens lygis nesiekia kelių. Tik daug laiko mes neturime, nes laivas tuojau bus čia.

Štai ir jis. Žmonės laukia už puskilometrio ant uolų krašto įrengtoje improvizuotoje prieplaukoje.

Pietvakarinis Kretos salos kampas. Už jo jau netrukus ir namai.

III diena. Paleochora - Milones - Kandanos

Trečią dieną išvažiuojame keliu, kuriuo pabaigėme pirmos dienos kelionę, tik vėliau pasukame kitu tarpekliu link Safakina kaimelio. Keliukai tokie nedideli, kad iki pat Miliones nesutinkame nei vieno automobilio. Lygaus kelio čia nėra, tad arba kylame, arba leidžiamės.

Kalnai Kretoje nėra labai aukšti, todėl per dieną tenka kelis kartus ir kilti, ir leistis. Nenuobodu.

Kadangi pakelėse pilna visokio derliaus, visiškai neimu jokių užkandžių. Pritrūkus jėgų pasistiprinu šiomis raudonomis uogelėmis. Lotyniškai jos vadinasi Arbutus uneido arba tiesiog braškių medis. Prinokusios labai saldžios ir tikrai kažkiek primena braškes. Tik sėklytės labai kietos. Jos paprastai auga 500 metrų aukštyje.

Dar viena nacių okupacijos žymė tame pačiame Kandanos miestelyje. Pro jį ir šiandien grįžtame.

Tik prieš tai"vieną alaus...". Šiaip jau šiek tiek padoresnio skonio yra vietinis Mythos, tačiau šioje kavinėje liko tik Amstel.

Anksti baigiame šiandienos kelionę, todėl vėlyvi pietūs jau Paleochoroje.

IV diena. Kamiliana - Kissamoss

Dviračių nuomos punkte dirbančio vyruko klausėme (jis pats dviratininkas, priklauso Chanijos plento klubui, dalyvauja varžybose) apie vakarinę kelio atkarpą iki Kissamos. Ir jis kažkaip įtikino, kad čia nebus lengvas pasivažinėjimas. Todėl pasirinkome startuoti ne nuo Paleochoros, o šiek tiek pavažiavę automobiliu. Įveikę vakarinę atkarpą Kissamos susitiksime su ten laukiančia šeimyna.

Šiaurės vakarinė salos dalis.

Lekiam pasikeisdami - tai vienas, tai kitas priekyje. Aš greitesnis pakilimuose, bičiulis nusileidimuose.

Tokiu keliu norisi spausti pedalus kiek gali, be stabdžių...

...tačiau taip elgiantis viskas gali labai greitai baigtis. Aplink jokios gyvos dvasios. Automobilis paliktas likimo valiai.

Tos nuostabios Kretos alyvuogės. Neišvaizdžios, sudžiūvusios, mažos, bet labai skanios. Niekada tiek jų gyvenime neesu suvalgęs, nes niekada ir nemėgau. Tiesa, didžiausia klaida buvo pabandyti paragauti šių dar neprinokusių. Kartus rūgštumas surakino liežuvį ilgam.

Kissamos pasiekėme greitai ir nesunkiai (vietinis dviratininkas sakė netiesą). Turėdami papildomo laisvo laiko, automobiliu dar nuvykstame į Balos lagūną. Iki jos dar papildomi 7 kilometrai labai blogo kelio. Tačiau vaizdai atperka dulkėtą kratymąsi.

V diena. Paleochora - Chania

Paskutinė diena ant dviračių - reikia grąžinti mano plentinuką į nuomos punktą Chanijoje. Geriausias būdas - nuvažiuoti dviračiu.

Šiandien laukia aukščiausia kelionės perėja - 870m, tad kaip visada, tik išvažiuojame iš miestelio ir kopiame.

Kretoje visi piemenys turi ginklus. Sakoma, kad nuo senovės egzistuoja laukinis įstatymas, kad jeigu kažkas pavogia tavo ožką, tuomet gali nušauti vagį. Praktiškai visi ginklai nelegalūs ir neinventorizuoti. Tačiau neatsiranda drąsuolių, kas nubaustų ar atimtų ginklus iš nelegaliai juos laikančių. Kadangi šiais laikais Kretoje kriminogeninė padėtis viena žemiausių pasaulyje, tai savininkams tenka treniruotis ant kelio ženklų. Sunku surasti jį bent vieną sveiką.

Kelio kryžkelė "Chania - Sougia" suvarpyta kulkų. Be šūvių pro šalį.

Šiandien pietums visai netoli Chanijos aptinkame apelsinų plantacijas. Didžiausia problema juos pasiekti, bet skonis vertas pastangų.

Įvažiuojame į Chaniją ir apsukame garbės ratą pro miesto uostą.

Sėkmingą žygių pabaigą užsukame atšvęsti į dviratininkų barą Chanijoje. Vieta išsiskiria ne tik dviračių interjero detalėmis, tačiau ir self service taisykla.

Tikrai taip, kol barmenas tau pila alų, galu susitepti dviračio grandinę, paveržti vairą, prisipūsti padangas ar atlikti kokį kitą sudėtingesnį remonto darbą.

Interjero detalė, kurios ir aš norėčiau savo namuose.

Viskas, job done!

Sudegintas kalorijas būtina atstatyti grįžus į Paleochorą vienoje nuostabiausių picerijų. Čia taip pat vienintelė vieta, kurioje pilsto Pilsner Urquell Draught.

Paskutinė diena prieš išvykstant - tvarkymosi metas.

Kretoje yra viena iš NATO karinių bazių. Oro uoste stovi ne vienas amerikiečių transporteris, bei naikintuvas.

Viso gero, Kreta!