Tenerifė: Tarp žemės ir dangaus ar kažkur mėnulyje

Sukurta: Henrikas Baldauskas Kategorija: Kelionės Data:

Nuo pat pirmos atvykimo dienos galvojau apie šį maršrutą. Tačiau Lietuvoje kuriam laikui sustabdytos dviračių treniruotės neleido į šį iššūkį pažiūrėti lengvabūdiškai ir jau pirmomis dienomis ryžtis jį įveikti. Nusprendžiau apsiprasti, o tada nusitaikyti į aukščiausią salos kelią. 

Mano maršruto pradžia, kaip visada - Puerto de la Cruze. Iš čia į kalnus tiesiausias kelias (labai norint, galima važiuoti šiaurės rytine arba šiaurės vakarine kryptimi, tačiau tuomet atstumai gerokai ilgesni) yra per La Orotava slėnį. Juo kilau ankstesnio pasivažinėjimo metu, tad ši atkarpa buvo gana aiški. Pakeiliui į viršūnę, poilsio stotelė

Praėjusį kartą buvo sekmadienio popietė, tad kelias buvo perkrautas automobiliais, motociklais. Šiandien buvo Velykinio savaitgalio šeštadienio ankstyvas rytas, tad praktiškai buvau vienas kelyje. Galėjau pasirinkti geriausią kelio ruožą, galėjau mėgautis rytine saule, kuri tradiciškai atsirado pakilus aukščiau virš 1000 metrų. Praktiškai iki sustojimo 1800 metrų aukštyje, kur pasipildžiau vandens, nesutikau reikšmingesnio automobilių srauto.

Pusryčiai su vaizdu į Teidę

Nepravažiavus 40 kilometrų ir dar neprabėgus 3 valandoms nuo starto pradžios, pasiekiau viršutinį kelią. Buvo jau įdienoję, o pusryčius valgiau labai anksti, tad susiradau neblogą nuošalią vietelę su vaizdu į Teidės kalną ir ramiai užkandau.

Teidės nacionalinis parkas

Pasistiprinęs pajudėjau toliau grožėdamasis gamtovaizdžiu. Buvo neįtikėtina, pamatyti tiek daug spalvų vienoje vietoje. Kuomet lankiausi čia prieš dvi savaites, viskas buvo padengta sniegu, tad dabar vėl buvo visai netikėtas peizažas.

Teidės nacionalinis parkas

Teidės nacionalinis parkas

Nors nuotraukose beveik nėra automobilių, tačiau tik retkarčiais pavykdavo man nutaikyti tokią progą fotografijai, nes visi salos turistai autobusais bei nuomotais mažais automobiliukais jau buvo kelyje.

Teidės nacionalinis parkas

Viršuje prasidėjo kažkokie keisti reiškiniai su dviračio ratais, laimei nusileidus viskas susitvarkė ;)

Teidės nacionalinis parkas

Taip visiškai nejučia pasiekiau savo kelionės ir šio kelio aukščiausią vietą - 2375 metrai virš jūros lygio. Buvo giedra ir saulėta, tad nei šalčio nei kitų nepatogumų nepajutau. Akimirką pažvelgęs į nuotraukoje matomą kopą prisiminiau mūsų Kuršių Neriją - šiokių tokių panašumų yra.

Teidės nacionalinis parkas

Teidė lieka horizonte, o aš judu toliau.

Teidės nacionalinis parkas

Antra pagal populiarumą lankytojų vieta - Los Roques de Garcia. Neįprastų formų ir aukščio uolienos atrodė išties įspūdingai.

Teidės nacionalinis parkas

Teidės nacionalinis parkas

Ir vis dėlto pervažiavus daugiau nei pusę parko teritorijos neapleido mintis, kad ši teritorija mažiau priklauso žemei ir daugiau mėnuliui. Neįprastos spalvos, uolienų dykumos, kalnai ir kažkoks specifinis kvapas kėlė tikrai įvairių minčių apie šios vietos kilmę. Gražu, neįprasta, magiška - sunku būtų surasti epitetų, kurie netiktų šiai vietai apibūdinti.

Teidės nacionalinis parkas

Šiek tiek mažesnis Teidės vulkanas brolis, esantis visiškai šalia - Pico Viejo (3135 m)

Teidės nacionalinis parkas

Sugaišęs nemažai laiko nuotraukoms, tęsiau savo kelionę. Šiame kelyje sutikau begales plento dviratininkų, kurie pakilo iš įvairių salos pusių panašiu metu kaip ir aš. Vieni važiavo grupėmis, kiti pavieniui. Viena porelė mynė plento dviratį tandemą. Visi labai draugiški, nuolat besisveikinantys, linkintys sėkmės kelyje. Čia nepamatysi atsitiktinio kiemo dviratininko, tad bet kuris sutiktas ir savo jėgomis užmynęs į tokį aukštį, vertas draugiško pasisveikinimo ir palinkėjimo.

Teidės nacionalinis parkas

Vienintelėje sankryžoje viršuje pasirinkau šį kartą pietinę kryptį. Pasukęs link Chio miestelio netrukus pradėjau leistis žemyn ir horizonte išvydau La Gomera ir El Hierro salas.

Teidės nacionalinis parkas

Nusileidimas tęsėsi apie 20 kilometrų. Kelias ne visada buvo geros kokybės. Teko daug stabdyti ir saugotis duobių. Nepaisant to, kraštovaizdis vėl buvo kitoks, tad buvo nenuobodu. Iki pietų taško, matomo nuotraukoje, man dar teko pakilti apie 200 metrų, kaitinant vidudienio saulei. Reikėjo kelis kartus stoti ir nusirengti dalį rūbų, kuriuos užsimečiau besileisdamas. Tačiau prakaitas vis tiek tekėjo upeliais. Laimei, suradau uolą, nuo kurios matėsi Santiago del Teide miestelis, o nuo jo per slėnį pūtė gaivus vasariškas vėjelis. To ir reikėjo atgauti jėgas ir susikaupti paskutiniam dienos pakilimui.

Teidės nacionalinis parkas

Erjos kalnų perėją pasiekiau dar kartą įveikęs 400 metrų pakilimo ir per šiaurinę salos dalį, žvelgdamas į snieguotą Teidės kalno kraštą (rytinė, pietinė pusė be sniego), pasiekiau namus.

Šiomis įspūdingomis vietovėmis per gerą pusdienį įveikiau 134 kilometrus ir pakilau apie 3160 metrų.

Techninė informacija:

http://www.movescount.com/moves/move98606900

Žymos:

Tenerifė Kelionės dviračiu

Dviraciuzygiai.lt puslapyje yra naudojami slapukai.

Naršydami toliau Jūs sutinkate su būtinaisiais slapukais. Taip pat galite sutikti ir su kitų slapukų naudojimu.

Išsamią informaciją rasite slapukų naudojimo puslapyje