Iš Vilniaus į Graikiją

Sukurta: Henrikas Baldauskas Kategorija: Kelionės Data:

Tai pasakojimas apie mūsų kol kas ilgiausią kelionę, kurią pradėjome Vilniuje, Katedros aikštėje, o baigėme, Salonikuose, Grakijoje. Kelionėje praleidome 16 dienų ir per jas nuvažiavome apie 2400 km. 

IŠVYKSTAME. PIRMA DIENA.

Prieš paliekant Vilnių, iš vakaro buvau sugalvojęs tokią kelionės pradžią - bendra nuotrauka Katedros aikštėje ir prierašas „kam į darbą, o kam į Salonikus". Turėjo ir vienas kitas bičiulis užsukti į aikštę išlydėti. Dviračiu iki GraikijosBet gamta iškrėtė pokštą ir Vilnių tą rytą užklupo neregėta liūtis. Skendo viskas. Teko atidėti startą ir šiaip ne taip šlapi startavome apie 11 valandą. Oras nebuvo malonus pasilikti, nebuvo malonus ir minti. Kirtus Lietuvos-Baltarusijos sieną, staiga viskas pasikeitė – nušvito saulė ir temperatūra staigia pakilo. Taip keliavome iki vakaro kur netoli Lydos, Berezovkoje sustojome pernakvoti. Vakare vėl pajutome škvalo jėgą. Lūžo medžiai, skraidė trobų stogai. Mes nenukentėjome ir ryt miname toliau per Baltarusiją.Dviračiu iki Graikijos

BALTARUSIJA

Pernakvoję kaimo turizmo sodyboje, anksti ryte išjudėjom. Dviračiu iki GraikijosŠeimininkė Oksana prikepė pilną lėkštę varškėčių su grietine ir šviežiomis braškėmis. Bičiuliams sakiau, kad, ko gero, tai buvo geriausi mano pusryčiai kelionėse. Laukė 180 kilometrų, tad pasistiprinome gerai.

Dviračiu iki GraikijosLietaus iki vakaro neturėjo būti, tad mėgavomės tuščiais ir gerais Baltarusijos keliais bei Dzūkijai artima gamta. Vienintelis nepatogumas - priešpriešinis stiprus vėjas visą dieną. Dėl jo tiesiog fiziškai neužteko laiko pasiekti tikslo. Nebesiplėšėm ir sustojom Ružany.

Vakaras buvo linksmas, vietinių Sašos ir Pašos iš Bresto svetingumas buvo didesnis nei mūsų galimybės (kaip Saša sakė, kad negalvotumėt, jog baltarusiai ubagai.Dviračiu iki Graikijos
Trečią dieną toliau keliavome prieš vėją link vakarinės Baltarusijos. Vaizdas jau darėsi šiek tiek nuobodus, bet žmonės draugiški ir svetingi. Dviračių turisto akimis žiūrint, viskas čia neblogai, tik restoranuose itin mažos maisto porcijos (pietums imi tris sriubas ir du antrus žmogui). Ryt pasieniu iš Bresto judame į Chelm'ą ir vienai dienai apsistosime Lenkijoje.

TRUMPAM Į LENKIJĄ

Dviračiu iki Graikijos

Judant iš Bresto link Lenkijos pasienio mus aplenkė ir tuoj pat stabtelėjo keistas automobilis. Vairuotojas Valentinas - tikras dviračių entuziastas, išmaišęs visą Sovietų Sąjungą savu laiku.

Dviračiu iki Graikijos

Jis taip pat Bresto dviratininkų klubo prezidentas. Pasveikino mus, pakalbėjom, apsikeitėme kontaktais. Galbūt kada nors pakeliausime kartu. Beje, savo laiku jis dviračiu numynė iš Maskvos į Paryžių! Labai džiaugėsi mus sutikęs ir būtinai prašė atsiųsti nuotraukų iš tolimesnių mūsų taškų.

Pasienyje mus pasitiko dvi nustebusios pareigūnės. Pasirodo Damčava punkte galima kirsti sieną tik automobiliu. Vadinasi tris valandas lietuje mynėme veltui... Bet kelis kartus jau įsitikinau, kad tokiose situacijose geriausias dviratininko draugas - "sustirusio šunelio veidas". Nutaisai tokį veidą ir apmsimeti, kad nieko nesupranti ir nieko nežinai. Šiaip ne taip vyresnioji pasiryžo paskambinti į štabą, kad gautų labai svarbaus šefo leidimą​ mus praleisti. Nelabai suprato kas mes tokie ir kur vykstam, vis tikslinosi ar čia mes tie "iš tos teatro grupės". Laimei, po valandėlės ji grįžo su leidimu mus išleisti. Daug buvo džiaugsmo!

Dviračiu iki GraikijosLenkijoje patekom į Green velo trasą ir beveik visą diena ja keliavome. Nerealus dalykas tas Green velo. Lenkai kuria naują dviračių turizmo standartą ir jis jau įgyvendintas Baltarusijos ir vėliau Ukrainos pasienyje. Oras pasitaisė viskas buvo puiku. 

Dviračiu iki GraikijosNuvažiavome 195km. Daug, bet kažkaip su ūpu. Kas gali būti geriau, kiekvienas vakaras naujame mieste. Taigi, miegame Ukrainos pasienyje Hrubesčową ir ryt keliamės į ją. Kitas mūsų tikslas - Lvovas.

LINK LVOVO

Prabėgo keturios dienos ir sunku prisiminti rytą be lietaus. Šiandien vėl startavome lyjant stipriam lietui.

Dviračiu iki GraikijosTačiau ilgainiui lietus aprimo ir mes greitai pasiekėme Ukrainos sieną. Pervažiavimo procedūros neprailgo. Punktas naujas, tvarka supaprastinta, dabar viskas vyksta labai greitai. Parodai pasą ir "Slava Ukraini!".

Dviračiu iki GraikijosIr kas gi pirmiausia pasitinka šioje šalyje mus? Beribiai derliaus laukai ir beribės duobės keliuose. Nors dėl pastarųjų, objektyvumo dėlei, nereiktų taip jau peikti. Skirtingai nei prieš porą metų, kai kurios duobės kažkiek užtaisytos, o kelias Lvovas - Žovkva išvis puikus. 

Neteko anksčiau lankytis Lvove, tad jame su dviračiu buvo sunkoka susiorientuoti. Pirmas įspūdis - didelis, bet judantis miestas ir gana skurdus. Daug benamių, kai kurie automobiliai vos kruta ir žmonės kažkokie pavargusiais veidais. Nemažai automobilių lietuviškais numeriais su Ukrainos herbais (ukrainiečiai įveža juos iš Lietuvos ir neperregistruoja, siekdami išvengti importo mokesčių). Dviračiu iki GraikijosLvovo centras yra kažkas neįtikėtino, pilnas jaunimo, gyvas ir tarsi daug Vilniaus pilies gatvių vienoje vietoje. Prie fontanų jaunimas su stipriu akcentu traukia angliškas dainas.

Dviračiu iki Graikijos

Dviračiu iki GraikijosLvovo restoranai yra labai puikūs ir nebrangūs. O svarbiausia kiekvienas išsiskiria savo originalumu. O ko vertas alaus teatras "Pravda"!

Rytoj turime vienintelę kelionėje numatytą poilsio dieną, nes dalį distancijos turime pervažiuoti traukiniu, o jis į Černivtcų miestą išvažiuoja tik vėlai vakare. Taigi, turėsime laiko pasižvalgyti po Lvovą daugiau.

LVOVAS IR NETIKĖTUMAI

Pirmas rytas per šešias dienas, kai nereikia niekur skubėti. Kelis kartus atjungėm žadintuvą, kol galiausiai pažadino gatvės šurmulys. Lėtai papusryčiavom ir išėjome pasižvalgyti kaip dieną atrodo miestas.

Dviračiu iki GraikijosUžsilipom į rotušės bokštą - dangus giedras, toli matosi, panorama tokia puiki.

Dviračiu iki Graikijos Miestas labai žalias, daug parkų, gėlynų ir tuo panašus į Vilnių.

Įsėdom į Hop-on hop-off autobusą ir apvažiavome ratą. Gera atmosfera čia. Susipynęs laisvės ir jaunystės kokteilis sklando ore. Ir prie tokios aplinkos daugiausia prisideda minios jaunų žmonių. Kur jaunystė, ten ir pozityvumas, optimizmas, naujos idėjos ir kūryba.

Dviračiu iki GraikijosJei vakar vakare buvome Pravda alaus teatre, tai šiandien apsilankėm kituose jų baruose (Dom Legendy). Tas realizuotas interjero detales sunku ir aprašyti, geriau bent kartą pamatyti.

Dviračiu iki GraikijosUžsilipi žmogus ant namo stogo, įsėdi į senutėlį ten įtaisytą Trabant'ą, linguoji, sukioji vairą ir gurkšnodamas bokalą, gėriesi namų stogų jūra. Nežinau ką reikia ”rūkyti”, kad tokių panašių minčių kiltų, tačiau tai labai įdomu. 


Dviračiu iki GraikijosBūdamas vienu pagrindiniu vakarietiškos Ukrainos bastionu, miestas tiesiog persmelktas antiPutiniškais motyvais. Nuo magnetuko iki tualetinio popieriaus ar kojų kilimėlio su tirono atvaizdu.

Ir visa tai šiek tiek nepatogumų sukūrė ir mums. Su jaunimu daugeliu susikalbėti galima angliškai, tačiau kur anglų kalba nepadeda, nepadeda ir rusų. Nenori jie bendrauti rusiškai ir viskas. Paklausi kažką, atsako ukrainietiškai. Pirkom vakar traukinio bilietus. Kaip ir viskas buvo maždaug gerai, bet nesupratom, jog traukinys išvyks iš kitos stoties, nei esam. Atvažiuojam į stotį, ta pati pardavėja šaukia mums, kad gi iš centrinės stoties važiuoja traukinys! 20 minučių iki išvykimo, o iki kitos stoties 5km centrinėmis gatvėmis piko metu. Jo dar visos klotos senomis trinkelėmis. Lėkėm kaip niekada ir suspėjom prie pat perono atvažiuoti likus 2 min iki išvykimo. O čia laukė dar vienas netikėtumas. Į traukinį galima tik supakavus dviratį dėžėje. Nepadėjo jokie prašymai ir maldavimai.

Dviračiu iki GraikijosBeviltiška situacija, stovim vakarėjančioje stotyje. Esam suspausti laike. Jei norim suspėti iki skrydžio namo pasiekti Salonikus, ryt jau turim įvažiuoti į Rumuniją. Pagaliau, jei šiandien nepaėmė mūsų į traukinį, tai ir ryt nedaug šansų.

Gyvenant įprastą gyvenimą, aplinkiniai kartais paklausia apie tokias keliones: ”kas čia per poilsis? kas iš to? kam to reikia?” Ir, manau, kad jau po truputį atrandu atsakymus į šiuos klausimus. Sunkios kelionės išmoko ieškoti sprendimų įvairiose situacijose, neprarasti optimizmo ir žvelgti į viską kitu kampu. Ir tą savo bagažą šiandien papildėm dar viena patirtimi. Sukiojantis stotyje atsirado žmogus, renkantis mikroautobusą važiuoti iki kažkurio užmiesčio kaimo. Perkalbėjom, į Černivtcus jis neveža, bet užrodė aikštelę, kur renkasi kurjeriai, vežiojantys daiktus tarp miestų.

Dviračiu iki GraikijosNukeliavom ten ir suradom vieną vaikinuką, kuris kaip tik už valandos baigia krauti priekabą ir važiuoja mūsų kryptimi. Be problemų sutiko atrasti vietos dviračiams ir pavežti. Woohoo! Kelias tolimas ir ilgas, tai štai, besikratydamas busiuko gale, besimerkiančiomis akimis čia tiek prirašiau teksto. Nedažnai pastaruoju metu yra tiek prabangaus laiko nieko neveikti. Jei viskas gerai, Černivtcus pasieksime 3 ryto. Kelios valandos miego ir vėl ant dviračių. Nėra lengva, bet kažkaip laimingas jaučiuosi. Po velnių, keliaujam toliau!

RUMUNIJA

Septinta naktis kelyje buvo trumpa, vos įsibeldėme į viešbučio kambarį, po kelių valandų kilome tęsti kelionės. Nuo Černivtsų iki pasienio apie 40 kilometrų. Prieš keletą metų jau važiavome šią atkarpą. Suklaidinti žemėlapio, praradome labai daug laiko klaidžiodami vieškeliais. Šį kartą tos pačios klaidos nebedarėme ir pagrindiniu plentu papuolėme tiesiai į Rumuniją.Dviračiu iki Graikijos Dar tą dieną aplankėme Sučavą, tačiau daugiausiai visą dieną mynėme. Po 150 kilometrų vakare atvykome į Targu Neamt. Po praėjusios trumpos nakvynės, visi svajojome apie gerą vakarienę ir šiltą lovą. Tačiau dėl pastarosios teko dar pakovoti. Mūsų iš anksto booking.com rezervuotą B&B, savininkai per tą laiką kol atvykome, išnuomojo kitiems. Laisvų kambarių nebeliko. Dar kokią valandą praradome persikeldami į kitą viešbutį, tačiau kompensaciją gavome, o vakarienė tikrai patiko, tad viskas gerai.

Dviračiu iki GraikijosPagaliau dienos finišas ir momentas, kai dar nežinome, kad reikės ieškotis kitos nakvynės vietos...

PIRMIEJI KALNAI

Dviračiu iki GraikijosAštuntą dieną mūsų kelyje prasidėjo pirmieji rimti pakilimai. Rumunija - kalnuota šalis, tad kirsdami ją statmenai, turėjome įveikti keletą kalnų perėjų.

Dviračiu iki GraikijosKiekvienos jos įveikimas - puiki proga atsigaivinti viršūnėje.

Dviračiu iki GraikijosPirmoje dienos pusėje pakilome į 1200 metrų aukštį, o vėliau vaizdingomis Karpatų gyvenvietėmis judėjome link Gheorgheni. Pastarajame regione gyvena etniniai vengrai. Jautiesi tikrai kaip Vengrijoje, nes užrašai kita kalba, automobilių numeriai vengriški, net ir žmonės kitokie. Maršrutas gana populiarus, nemažai šiuo keliu važiuoja motociklininkų, sutikome keletą slovakų ir lenkų su dviračiais.Dviračiu iki GraikijosApskritai, tai būtų puiki diena, bet leidžiantis į nakvynės vietą mus užklupo didelė audra. Kažkiek bandėme pabėgti, bet sunku buvo išsilaikyti ant balno. Šiaip ne taip, pasiekėm nakvynės vietą šlapi ir purvini. Taip šalta, pamenu, buvo tik minant Škotijoje.

Dviračiu iki GraikijosVakaras buvo džiugus. Prie mūsų prisijungė dar vienas bičiulis iš Lietuvos - Vytautas. Patyręs dviratininkas, su kuriuo kartu įveikėme tą pačią Škotiją, tada Italiją, Kroatiją, Balkanus, Užkarpatę. Smagus buvo susitikimo momentas ir dar smagesnis vakarėlis.

TOLYN PER RUMUNIJĄ

Dviračiu iki GraikijosKaip ir turi būti, naujas dalyvis įnešė naujų taisyklių. Šiemet kažkaip apsileidome rytais. Išvažiuojame gana vėlai, ilgai krapštomės. Todėl buvo pasiūlytas planas "anksčiau pradėsi, anksčiau pabaigsi".

Dviračiu iki GraikijosTvarkingai laikėmės plano, tad kitą dieną išvažiavome dar horizontą dengiant rūkui. Po truputį leidžiantis žemyn, slėniuose atsivėrė kalnų panoramos.

Dviračiu iki GraikijosMėgavomės išsiplėtusia kompanija ir šnekučiuodamiesi keliavome iš miestelio į miestelį.

Dviračiu iki GraikijosAntrą dienos dalį dar pakilome keletą kartų, tačiau galiausiai vakare nusileidome Brašovo mieste. Gal atrodo viskas čia labai paprastai, bet finišavome gana vėlai - kaip ir visomis dienomis prieš tai. Kadangi mynėme ilgiau, tai nuvažiavome 172km ir įveikėme +1000m sukilimo.

Dviračiu iki GraikijosPaprakaituoti teko visiems, tuo labiau, kad temperatūra jau dažnai viršijo +30. Bet niekas nesiskundė - tai atostogos ir iššūkis, kurio visi laukėme ilgai, apie kurį svajojome metus. Kaip ir visada, kelionė būna sunki, bet prisiminimai malonūs ilgam.

Dviračiu iki GraikijosBrašovas - ypatingas miestas. Labai gražus ir gyvas senamiestis, daug žmonių, kavinių, stilinga architektūra. Tikrai būtų verta padaryti čia dienos pertrauką, bet nebebuvo laiko. Kažkaip šiemet tikrai viską intensyviu grafiku suplanavome. Reikės grįžti, tikrai gražu.

DEŠIMTA IR VIENUOLIKTA DIENOS

Parbėgo dar dvi kupinos įspūdžių dienos kelionėje, žinau kaip aš jų ilgėsiuosi gruodį, tad reikia mėgautis, kol yra proga! Su naujai užduotu tempu, 8 ryto buvome kelyje.Dviračiu iki Graikijos Už geros valandos pasiekėme Braną su garsiąja Drakulos pilimi. Pastaroji, mane nuvylė. Tiek daug tikėjausi, o realiai visa tai ne daugiau, kaip Borato istorija Kazachstane.

Dviračiu iki GraikijosDaug laiko ir nesugaišome. Pavalgėme antrus pusryčius ir pradėjome kilti į antrą didžiausią kelionės perėją Karpatuose.

Dviračiu iki GraikijosNetrukus atsivėrė puikūs Piatra Craiului nacionalinio parko vaizdai. Buvo viena gražiausių atkarpų visoje kelionėje.

Dviračiu iki GraikijosPrakaitas bėgo, kojos verkė, bet kažkaip mintys šviesios ir atostoginės.

Dviračiu iki GraikijosMan asmeniškai sunkiau buvo leistis, nei kilti, nes mano stabdžiai jau kurią dieną veikė silpnokai. Ignoravau tai, kol galiausiai dienos gale nusileidau į nakvynės miestą - Pitešti stabdydamas kulnu. Iš bato nedaug liko, bet pats sveikas. Nuotraukoje, artėjančių techninių problemų nuojautos dar nebuvo.

Dviračiu iki GraikijosRytą reikėjo kažkaip išspręsti stabdžių klausimą. Sugalvojome su Danieliumi dviese atsiskirti nuo grupės ir aplankyti Decathlon parduotuvę. Deja, ten man niekuo padėti negalėjo, tad liko vienintelis šansas, aplankyti vienintelę sekmadieniais dirbančią mieste dviračių krautuvėlę. Ir čia mes turėjome vieną kiečiausių pažinčių per kelionę. Maksas, kuris ten darbavosi - tikras savo srities profesionalas. Neturėjo reikiamų kaladėlių mano dviračiui, tačiau greitai pašlifavo ir pritaikė kitą modelį. Buvo smagu jam patikėti savo Cinelli, nes tai meistras iš didžiosios M (tarp kitko, pats važinėja Cinelli Experience). Darbavosi anksčiau Evans Cycles, dabar čia, Rumunijoje, turi savo dirbtuves ir prekiauja naudotais dviračiais, užsiima servisu. Jis net įsuktą galinį ratą visada stabdo ranka! Apie pietus abu dviračiai buvo sureguliuoti ir paruošti tęsti kelionę. Ačiū didelis jam.

Dviračiu iki GraikijosSugaišus nemažai laiko remontui, visą dieną vijomės draugus. Karštis nežmoniškas +38C. Atstumas 180km. Laimei, šiandien be kalnų. Bulgarijos pasienį pasiekėme tik pusvalandžiu vėliau už kitus, kurie išjudėjo anksti ryte.

Dviračiu iki GraikijosBeprotiška diena, bet išdeginome tiek kalorijų, kad ramia sąžine galėjome gerai užkąsti ir atsigaivinti. Pabuvę kelias dienas Rumunijoje, baigėme savo viešnagę čia ir kitą dieną kėlėmės į Bulgariją. Keltas 8 ryto, o iki perkėlos dar 18km. Vėl liko tik 5 valandos miego. Šiandien dar kartą įsitikinau, kad jeigu leidiesi į kelią, tai sutiksi labai įdomių ir smagių žmonių. Ačiū jiems visiems už remontą, nemokamą vandenį, greitai paruoštą picą.

BULGARIJA

Dvylikta diena. Sunku buvo keltis iš lovos, bet dar sunkiau stovėti viename upės krante ir nieko neveikti. Dviračiu iki Graikijos Šiandien pradžiai įveikėme 20km, kad spėti į 8 valandos keltą per Dunojų, plaukiantį du kartus per dieną iš Rumunijos į Bulgariją. Dviračiu iki GraikijosPersikėlėm sėkmingai, nors atplaukė gerokai pavėlavęs ir taip iššvaistėme brangaus laiko. Tai dar viena nauja šalis mano dviračių kelionėse. Berods, viena paskutinių Europoje, kur dar neesu mynęs.Dviračiu iki Graikijos Bulgarija pasitiko žvėrišku karščiu ir vaisiais. Važiuoji sau ir nestodamas raškai nuo pakelės medžių slyvas, kriaušes ir gervuoges. Šiaip nuostabu, tik tas karštis... Įdienojus temperatūra pakilo iki +42C. Labai nelengva, bet užtat ilsėjomės dažniau. Juokavome, kad tos atokvėpio minutės kaip seksas. Ir bent keturis kartus per dieną!Dviračiu iki GraikijosDienos pabaigoje pasiekėme Balkanų kalnų masyvą. Šios dienos sąskaitoje - 154km. Viena sunkiausių gyvenimo dienų. Bulgarija kol kas labai nesužavėjo. Karšta, apleista, vairuotojai labai neatsargūs ir net specialiai lenkdami važiuoja kuo arčiau šalikėlės. Rumunija palyginus su Bulgarija yra Skandinavija. Labai erzina ir klaidinantys kelio ženklai. Dažnai atstumas būna nurodytas neteisingas. Pravažiuoji "liko 12km" už poros kilometrų - "liko 15km".

Rytoj iš pat ryto laukia kilimas į Troyan perėją (+1500m), kas yra maždaug 3 valandos pirma pavara. Po to turėtų būti lengviau. Bet mūsų bičiulis, Volkeris, sudarinėjęs maršrutą, tą sako kiekvieną vakarą, tad kaip čia ir betikėti... Po truputį atsiranda nuovargis, bet 1600km įveikta ir lėtai, užtikrintai artėjam link tikslo. Tas ir svarbiausia!

KARŠTIS

Dviračiu iki GraikijosTryliktos dienos rytą į 1530m Troyan perėją pakilome sėkmingai. Ryte visi žvalgūs, dar kupini jėgų, tai visiems sekėsi neblogai.Dviračiu iki GraikijosŠi vieta žymi tuo, kad ties čia 1878 metais bulgarai su rusais sustabdė Osmanų imperijos veržimąsi. Ant perėjos stovi didelė pergalės arka, žyminti tą įvykį. Dviračiu iki GraikijosNa o leistis žemyn buvo iššūkis. Temperatūra vėl pakilo iki +38C ir nuolat stabdant perkaito mano dviračio stabdžių diskai. Dviračiu iki GraikijosTeko dažnai stoti, vėsinti diskus vandeniu. Bet užtat turėjau laiko neskubėdamas pasigrožėti nuostabia panorama.

Štai kaip atrodo stabdžių aušinimas kelyje.Dviračiu iki GraikijosNežmoniškas bulgariškas karštis. Niekada nepagalvojau, kad čia taip karšta. Prie +40C asfaltas akyse deformuojasi, vaikai ir arkliai neišlenda iš vandens - visiška Afrika.

Per šias dvi dienas turėjome įveikti dvi kalnų perėjas. Viena jų per Balkanus, o kita per Rodopų kalnus, skiriančius Bulgariją ir Graikiją. Ir viskas ką geriausiai atsimenu iš šio laiko tai kaip karšta ir tvanku. Tris kartus per dieną peršlampi kiaurai, tada leidžiantis vėl išdžiūni. Bet svarbiausia, kad judėjome pagal planą ir be blogų nuotykių.Dviračiu iki Graikijos

Pasiekus Zlatogradą nakvynei, žinojome, kad esame per 5km nuo Graikijos. Tiesiog reikia pervažiuoti į kitą kalno pusę ir pasieksime paskutinę kelionės šalį. Po truputį užvaldė kelionės pabaigos nuotaikos, bet vijome jas šalin. Smagu kas rytą nubusti naujoje lovoje, naujame mieste, su senais bičiuliais. Dar smagiau prakaitą lieti įkalnėse ir mėgautis greitais nusileidimais. O geriausia po sunkios dienos vakare prie vaišių stalo aptarti dienos nuotykius. Nesinori, kad visa tai baigtųsi. Šioje kelionėj kaip niekada, turėjom visokių iššūkių, bet dabar jau atrodo, iki Salonikų, mūsų jau niekas nebesulaikys.

Liko vos keli šimtai kilometrų. Graikija, mes atvykstam!

GRAIKIJA

Vos už kelių kilometrų nuo sienos esantį Zlatogradą palikome anksti ryte ir tuos kelis kilometrus iki patikrinimo punkto visą laiką kilome į kalną. Dviračiu iki GraikijosNors buvo ankstyvas rytas, tačiau pasiekėme jau su prakaito lašais panosėje. Iš būdelės išlindo toks linksmas, nedidelio ūgio, tamsaus gymio bulgaras pareigūnas. Nedideliame punkte aplink jokio judėjimo nebuvo, tik vienišas traktorius kapstėsi netoliese, tad mūsų sutikimas šiek tiek prasklaidė nuobodulį. Sužinojęs, kad iš Lietuvos, iškart pareiškė, kad puikiai žino Sabonį, Marčiulionį. Taip pat, kaip ir daugelis anksčiau sutiktų bulgarų, norėjo sužinoti ar mes ilgimės Sovietų Sąjungos. Ir baisiai stebėjosi (kaip ir ankstesni pašnekovai), kad ne. Netrukus prie kompanijos prisijungė ir graikas pareigūnas ir pokalbis pasikreipė apie tolimesnį kelią iki Xanthi. Niekam ten neįdomūs buvo mūsų dokumentai, bet visiem buvo labai svarbu mus pamokyti kaip reikia važiuoti dviračiu, kaip leistis nuo kalnų ir perspėti koks pavojingas tolimesnis kelias. 

Dviračiu iki Graikijos
Po keleto minučių pajudėjome nedideliu kalnuotu keliuku jau Graikijos pusėje. Labai gražūs dar vis žali kalnai. Kelias buvo tikrai status ir pavojingas, tad man vėl reikėjo vargti su savo kaistančiais diskiniais stabdžiais. Įdomu, kad teritorijoje nuo Bulgarijos sienos iki Xanthi miesto gyvena nedidelės turkų musulmonų bendruomenės. Kaimuose stovi minaretai, moterys su hidžabais, parduotuvėse nėra alkoholio. Ši teritorijos dalis yra vienas iš galvos skausmų Graikijai, nes joje įtaką vis labiau ir labiau siekia didinti R.T. Erdogano rėžimas. Apskritai Graikija labai stipriai militarizuota ir tas jaučiasi kiekviename žingsnyje. Daug karinių bazių, ištisi kaimeliai pilni kareivių. Tarp NATO šalių, Graikija yra antra pagal gynybos finansavimą (2.38%). Panašu, kad šis tempas ir ateityje nemažės, nes grėsmės iš Turkijos pusės (ypatingai dėl salų), tik didėja. 

Dviračiu iki GraikijosPasiekus Xanthi temperatūra pakilo iki nežmoniškos +45C ribos. Prie tokių sąlygų jau po truputį darėsi sunku racionaliai galvoti, tad greitai susiradom restoraną su pavėsine ir ten kuriam laikui pasilikome. Po valandėlės Vytautas atsisakė toliau minti ir nuvažiavo ieškoti autobuso. Mes likę nusprendėme judėti lėtai į priekį ir kas 20 km daryti sustojimus. Gaivinomės kas kartą šaltu vandeniu, agurkais su druska, arbūzais.Dviračiu iki GraikijosIr po truputį, po truputį, mes pasiekėme Egėjo jūrą!

Dviračiu iki Graikijos Išsimaudėme, bet atsigaivinti kai vanduo +27C gana keblu. Dar kiekvienas gavome jūros ežių spyglių, kuriuos krapštytis teko dar kelias dienas.Dviračiu iki GraikijosPirmas mūsų miestas prie vandens buvo Kavala. Atvykus pavakare, sustojome vėlyviems pietums ir užsibuvome. Nors nakvoti ketinome dar ne čia.

Dviračiu iki Graikijos
Nakvynės vietą, Dionizo kaimo sodybą, pasiekėme vėlai vakare, jau beveik sutemus. O ji dar tokioje kvailoje vietoje - kalno viduryje, iki kurio dar nuo pagrindinio kelio dar reikėjo kilti apie +300m. Bet šį vakarą buvo mano gimtadienis, tad visos negandos greitai pasimiršo prie vaišių stalo. 

Į SALONIKUS!

Išaušo paskutinė mums kelionės diena ir paskutinė distancija, kurią reikėjo įveikti saugiai ir maksimaliai greitai. Nors lėktuvas buvo tik kitos dienos naktį, tačiau mintyse, jau dėliojosi visokie darbai, kuriuos reiks atlikti Salonikuose. Ir taip kažkaip nejučia kojos pačios mynė vis sparčiau ir sparčiau. Kelias tarp kalnų slėnyje buvo lygus, tuščias. O ir saulės šiandien nebebuvo, tad judėjome labai greitai.Dviračiu iki Graikijos Tikru iššūkiu tapo tik +500m kalva, ant kurios užlipus, apačioje pasimato Salonikai prie jūros. Graikiškos įkalnės tikrai labai stačios. Jokių serpantinų, tiesiog status kelias į viršų. Pirmą kartą kelionėje teko stumtis įkalnėje dviratį. 

Dviračiu iki Graikijos
Ir štai mes Salonikuose! Čia vėl išlindo saulė ir temperatūra grįžo į įprastą +40C zoną.

Emocijos atvykus į Salonikus liejosi per kraštus.Dviračiu iki Graikijos Su Danieliumi pirmiausia nuvažiavome susiorganizuoti dviračių dėžes skrydžiui, o tada prisijungėme prie kitų grupės narių trumpam atšventimui. Salonikai buvo pabaiga tik mums dviems, o kitiems dalyviams dar laukė ilgi kilometrai iki Kretos (ją pasiekė sėkmingai, tačiau taip pat kovodami su karščiu ir stačiomis įkalnėmis). Ir taip jau būna, kad didžiausias džiaugsmas ir linksmiausi momentai yra pakeliui į tikslą, o ne pasiekus jį. Kūnai pavargę, galvose įvairūs grįžimo rūpesčiai, atmosferoje liūdnos kelionės pabaigos nuotaikos... Gerai, kad buvo vakarų, kada buvo ir daugiau laiko ir jėgų!

Dviračiu iki GraikijosIr dabar jau įveikus šią užsibrėžtą distanciją, vis galvoju, kad viskas mums pavyko puikiai. Kelyje nei vienas iš penkių dviračių nė karto nepradūrė padangos ir kitų gedimų praktiškai nebuvo. Vieninteliai bendri rūpesčiai turbūt buvo pas mane. Nulaužiau gertuvės laikiklį, tada pamečiau vieną bagažinės varžtą, sunaudojau stabdžių kaladėles, o leidžiantis nuo kalnų turėjau bėdų su diskų perkaitimu. Bet visa tai nebuvo taip blogai, kad negalėčiau tęsti kelionės kartu su grupe. Buvo visokių organizacinių, dienotvarkės rūpesčių, kurie net labiau grasino sutrukdyti pasiekti savo tikslą laiku. Sukomės ir sprendėme viską šaltu protu. Galima būtų sakyti, kad sėkmė mus lydėjo, tačiau man galvoje kažkaip sukasi Senekos frazė: "Luck is what happens when preparation meets an opportunity".   

Jeigu dar nepavargote, skaitydami šią istoriją,  tai susipažinti su mūsų kelione dar galite ir trumpame video klipe, esančiame žemiau:

Žymos:

lietuva lenkija baltarusija graikija ukraina rumunija bulgarija Dviračių kelionės Dviračių turizmas

Dviraciuzygiai.lt puslapyje yra naudojami slapukai.

Naršydami toliau Jūs sutinkate su būtinaisiais slapukais. Taip pat galite sutikti ir su kitų slapukų naudojimu.

Išsamią informaciją rasite slapukų naudojimo puslapyje